NDA konfidencialumo sutartis: privalomi elementai ir dažnos klaidos

Konfidencialios informacijos apibrėžimas — tai pats svarbiausias NDA elementas. Jei apibrėžimas per platus arba per siauras, sutartis tampa arba nenaudojama, arba ginčytina. Geriausia praktika: (1) pateikti konkrečią apibrėžtį su pavyzdžiais — „įskaitant, bet neapsiribojant: klientų sąrašais, kainų politika, programiniu kodu, verslo plėtros planais"; (2) nurodyti informacijos žymėjimo metodą — ar ji turi būti pažymėta „Konfidencialu", ar visos perduotos informacijos sutartinai konfidencialios; (3) apibrėžti išimtis — viešai žinoma informacija, informacija, gauta iš trečiojo šaltinio teisėtai, informacija, kurią gavėjas jau turėjo. Pagal CK 6.156 str. sutarties šalys laisvai susitaria dėl prievolių turinio, todėl konfidencialumo informacijos apibrėžtis gali būti labai plati arba labai siaura. Teismų praktika rodo, kad jei apibrėžtis pernelyg plati ir apima viešai žinomus dalykus, tokia sąlyga gali būti laikoma niekine kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ar sąžiningumo principui. Rekomenduojama balansas tarp plačios apsaugos ir praktinio taikymo.

Vienpusė (unilateral) NDA — tik viena šalis atskleidžia konfidencialią informaciją, kita tik ją gauna ir privalo saugoti. Tipiniai atvejai: darbdavys — darbuotojas; investuotojas — startuolis prieš due diligence; pirkėjas — pardavėjas prieš įsigijimo derybas. Abipusė (mutual) NDA — abi šalys atskleidžia ir gauna konfidencialią informaciją. Tipiniai atvejai: partnerystės derybos; jungtinio produkto kūrimas; ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys. Abipusės NDA paprastai sudėtingesnės, nes reikia atskirai apibrėžti, kokia informacija kiekvienos šalies yra konfidenciali. Pasirinkimas tarp vienpusės ir abipusės NDA turi būti apgalvotas — sudarius abipusę NDA, jūs taip pat prisiimate pareigą saugoti kitos šalies informaciją. Pagal CK 6.154 str. sutartis gali numatyti skirtingo lygio atsakomybę skirtingoms šalims, todėl abipusėje NDA galima numatyti asimetrinę atsakomybę, jei vienos šalies informacija yra vertingesnė.

NDA galiojimo terminas yra kritinis elementas, dažnai netinkamai suformuluojamas. Dažna klaida — nenurodomas terminas arba nurodomas „neribotam laikui". Pagal Lietuvos teismų praktiką, „neriboto laiko" konfidencialumo pareiga gali būti laikoma neprotingai apribojančia laisvą veiklą ir ginčijama teisme, ypač fizinių asmenų atžvilgiu. Rekomenduojami terminai: verslo sandoriams — 2-5 metai nuo atskleidimo dienos; darbo santykiams — 2-3 metai po darbo santykių pabaigos; komercinių paslapčių (formulės, algoritmai) — iki informacijos paviešinimo arba 10 metų. CK 6.38 str. numato, kad prievolės, pasibaigus sutarčiai, gali tęstis, jei tai aiškiai numatyta sutartyje. Todėl NDA privalo aiškiai nustatyti: ar konfidencialumo pareiga galioja tik sutarties galiojimo metu, ar ir pasibaigus; koks konkretus terminas po sutarties pasibaigimo; kokiems duomenims taikomas terminas (vs. komercinė paslaptis be termino).

NDA vykdymo mechanizmas yra esminė praktinė dalis — be realios atsakomybės sutartis tėra popieriaus lapas. Netesybos (baudos) pagal CK 6.258 str. leidžia numatyti iš anksto apibrėžtą kompensacijos sumą pažeidimo atveju, nekonstruojant realios žalos dydžio. Rekomenduojama numatyti: (1) fiksuotą baudą už kiekvieną atskleidimo atvejį (pvz., 5 000-50 000 EUR priklausomai nuo informacijos svarbos); (2) nuolatinius pažeidimus — pvz., 500 EUR/dieną, kol pažeidimas tęsiasi; (3) papildomo žalos atlyginimo galimybę, jei reali žala viršija netesybas. Svarbu: pagal CK 6.258 str. 3 d. teismas gali sumažinti neprotingai dideles netesybas, todėl suma turi būti pagrįsta ir proporcinga. Be netesybų, NDA gali numatyti: teismo draudimo (injunction) galimybę sustabdyti pažeidimą; konfidencialios informacijos grąžinimą ar sunaikinimą; pažeidėjo veiklos draudimą tam tikroje srityje.

NDA ir darbo teisė sudaro kompleksinę sistemą, kurioje svarbu aiškiai suprasti, kuri norma taikoma. Darbuotojų atžvilgiu NDA gali būti: (1) darbo sutarties priedas — tiesiogiai susietas su darbo santykiais ir papildomai detalizuojantis konfidencialumo pareigą; (2) atskira sutartis — ypač svarbu, jei apima ir laikotarpį po darbo santykių. Darbo teisės ribojimas NDA atžvilgiu: DK 37 str. numato, kad nekonkuravimo susitarimai (kurie iš esmės yra artimi NDA) negali trukti ilgiau nei 2 metus ir reikalauja kompensacijos (ne mažiau 40% vidutinio darbo užmokesčio). Tačiau grynų konfidencialumo pareigų (be nekonkuravimo elemento) terminas pagal DK nėra griežtai apribotas. Teismų praktika: jei NDA faktiškai riboja darbuotojo galimybę dirbti savo specialybėje, ji gali būti rekvivalifuota kaip nekonkuravimo sąlyga ir reikalauti atitinkamos kompensacijos. Todėl darbuotojų NDA rengiant svarbu aiškiai atskirti: (a) grynai konfidencialumo dalį ir (b) nekonkuravimo ar nesuviliojimo dalį.

Remiantis Lietuvos teismų praktika ir verslo konsultantų patirtimi, dažniausios NDA klaidos: (1) Neapibrėžta informacijos samprata — formuluotė „visa bendradarbiavimo metu gauta informacija" yra per plati ir nekonkreti, todėl sunkiai vykdoma; (2) Nesuprantami terminai — „neprarandama vertė" ar „komercinė reikšmė" be apibrėžties kelia ginčus; (3) Trūksta išimčių — gerai suformuluota NDA visada numato išimtis (viešai žinoma informacija, nepriklausomas atradimas, teisingumo institucijų reikalavimas); (4) Nenumatyta atsakomybė — NDA be konkretaus žalos atlyginimo mechanizmo arba netesybų praktiškai nenaudinga; (5) Netinkamas pasirašymas — elektroninis pasirašymas be kvalifikuoto parašo gali kelti problemų; (6) Ignoruojama kita šalis — nesutikrinama, ar kita šalis turi teisę ir įgaliojimus pasirašyti NDA (pvz., bendrovės atstovai); (7) NDA be datos ar galiojimo termino — tai gali sukelti ginčų dėl pradžios momento ir turinio. Pagal CK 1.80 str. niekinės yra sąlygos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms — todėl NDA, draudžiančios pranešti apie nusikaltimus ar pažeidžiančios viešąją tvarką, negalioja.