Darbo kodekso pakeitimai 2026: ką darbdaviai privalo žinoti

Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Lietuvoje padidintas iki 1038 EUR bruto (nuo ankstesnių 924 EUR). Tai reiškia 12,3% augimą — vienas didžiausių augimų per pastaruosius metus. Minimalus valandinis atlyginimas (MVA) atitinkamai padidintas iki 6,36 EUR/val. DK 141 str. numato, kad joks darbdavys negali mokėti mažiau nei MMA dirbant visu etatu. Darbdaviai, kurių darbuotojai gavo atlyginimus arti buvusio MMA, privalėjo peržiūrėti darbo sutartis ir atnaujinti atlyginimų lenteles. Dėmesio: jei darbo sutartyje nurodytas konkretus atlyginimas, kuris dabar yra žemiau MMA, darbdavys privalo automatiškai mokėti MMA net be papildomo susitarimo — sutarties sąlyga, prieštaraujanti imperatyviai DK normai, yra niekinė. Reikšmingas MMA padidėjimas taip pat veikia dienpinigius (nustatomi procentaliai nuo MMA), viršvalandžių minimalias normas ir kai kuriuos socialinės apsaugos skaičiavimus. Darbdaviai turėtų taip pat patikrinti, ar kolektyvinėse sutartyse numatytos algos atitinka naują MMA.

DK 52 str. pakeitimai 2026 m. sustiprino nuotolinio darbo reglamentavimą reaguojant į post-pandeminę realybę. Svarbiausi pokyčiai: (1) Darbdavys privalo raštu dokumentuoti visas nuotolinio darbo sąlygas — darbo laiką, pasiekiamumo reikalavimus, įrangos suteikimą, kompensacijas. Žodiniai susitarimai nepakankantys; (2) Nuotolinio darbo išlaidos — darbdavys privalo kompensuoti nuotolinio darbo sąnaudas (internetas, elektra, darbo vietos įrengimas) jei darbuotojas reguliariai dirba iš namų. Kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu, bet rekomenduojama ne mažiau 30-50 EUR/mėn.; (3) Darbuotojo teisė prašyti nuotolinio darbo — nuo 2026 m. darbdavys privalo apsvarstyti nuotolinio darbo prašymą ir raštu pagrįsti atsisakymą; (4) „Teisė atjungti" — darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas būtų pasiekiamas po darbo valandų be papildomo atlyginimo; (5) Darbo saugos reikalavimai namų darbo vietai — darbdavys turi instruktažo pareigą.

DK 57 str. pakeitimai 2026 m. patikslino įspėjimo apie atleidimą terminus, kurie buvo vienas dažniausių ginčų šaltinių. Nauji terminai priklausomai nuo stažo darbovietėje: iki 1 metų — 2 savaitės (buvo 2 savaitės, nepasikeitė); 1-5 metai — 1 mėnesis (buvo 1 mėnesis, nepasikeitė); 5-10 metų — 2 mėnesiai (buvo 2 mėnesiai, nepasikeitė); virš 10 metų — 4 mėnesiai (buvo 3 mėnesiai — naujovė). Papildoma naujovė — darbuotojai, kurių amžius virš 55 metų, turi teisę į papildomas 2 savaites virš standartinio įspėjimo termino. Šis pakeitimas įsigaliojo sausio 1 d. ir yra ypač aktualus senesnio amžiaus specialistų turinčioms įmonėms. Taip pat patikslinta, kad įspėjimo terminas prasideda nuo kitos dienos po pranešimo, ne nuo pranešimo dienos — tai svarbu skaičiuojant terminus tiksliai.

DK 132–133 str. pakeitimai 2026 m. išplėtė tėvystės ir šeimyninių atostogų teises, įgyvendinant ES direktyvos 2019/1158 (Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva) reikalavimus. Svarbiausi pokyčiai: (1) Tėvystės atostogos — abu tėvai (ne tik motina) turi teisę į bent 10 darbo dienų apmokamų tėvystės atostogų per pirmuosius 3 mėnesius po vaiko gimimo; (2) Neperduodama dalis — kiekvienas tėvas turi teisę į 2 mėnesius neperduodamų vaiko priežiūros atostogų (anksčiau ši teisė buvo lankstesnė ir dažnai vienam tėvui perkeldavo visą laikotarpį); (3) Priežiūros atostogos — DK numato teisę į 5 darbo dienas per metus slaugomo asmens priežiūros atostogų, apmokamų 65,94% vidutinio darbo užmokesčio dydžiu; (4) Lanksčios darbo sąlygos — vaikus iki 8 m. auginantys darbuotojai turi teisę prašyti lanksčio darbo grafiko. Darbdaviai turėtų atnaujinti darbo sutarčių priedus ir vidaus tvarką, atsižvelgdami į šiuos pakeitimus.

DK 20 str. ir susijusios nuostatos 2026 m. papildytos keliais svariais pakeitimais: (1) Informavimas apie darbo sąlygas — darbdavys dabar privalo darbuotojui suteikti pilną informaciją apie darbo sąlygas per pirmą darbo dieną (anksčiau buvo 7 dienos). Tai apima: darbo funkcijos aprašymą, darbo grafiką, darbo vietą, atlyginimą ir jo sudedamąsias dalis, kolektyvines sutartis ir kolektyvinio derybų mechanizmą; (2) Paraleli ir pagalbinė veikla — darbdavys negali drausti darbuotojui dirbti kitam darbdaviui laisvu laiku, jei tai nesukuria interesų konflikto; anksčiau šis principas buvo abstraktesnis; (3) Mokymai — jei darbdavys reikalauja mokyti darbuotoją, mokymai turi būti organizuojami darbo metu ir apmokėti kaip darbo laikas; (4) VDI pranešimų sistema — sustiprinta apsauga darbuotojams, pranešantiems apie Darbo kodekso pažeidimus, pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą.

Įgyvendindami 2026 m. Darbo kodekso pakeitimus, darbdaviai turi atlikti keletą konkrečių veiksmų iki nustatytų terminų. Neatidėliotini veiksmai: (1) MMA atnaujinimas — iš karto, jei dar nepadaryta; patikriti visas darbo sutartis ir užtikrinti ne mažesnį kaip 1038 EUR bruto atlyginimą; (2) Nuotolinio darbo politikos atnaujinimas — iki 2026-03-01 parengti arba atnaujinti nuotolinio darbo politiką ir papildomus susitarimus; (3) Darbo sąlygų informavimo procedūros — atnaujinti darbuotojų priėmimo procesą, užtikrinant informacijos teikimą per 1 d.; (4) Kolektyvinių sutarčių peržiūra — jei įmonėje yra kolektyvinė sutartis, patikrinti atitiktį naujoms normoms. DK 7 str. numato, kad darbdaviai, nesiimantys reikalingų priemonių per pagrįstą laikotarpį, gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn. VDI planuoja tikslines patikrinimo kampanijas daugiausia didelėse įmonėse, kuriose pakeitimai turi didžiausią poveikį. Rekomenduojama prevenciškai atlikti darbo teisės atitikties auditą.