Atostogų suteikimo tvarka 2026: DK pakeitimai, terminai ir dažniausios klaidos

Pagal Darbo kodekso 126 straipsnį kiekvienas darbuotojas per kalendorinius metus turi teisę į ne mažiau kaip 20 darbo dienų (4 savaičių) mokamas kasmetines atostogas. Šis minimumas taikomas pilno etato darbuotojams — darbas ne visu etatu arba pagal lanksčius grafikus proporcingai mažina atostogų skaičių. Teisė į atostogas atsiranda iš karto nuo pirmos darbo dienos, nors pagal grafiką jos paprastai suteikiamos ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Darbo kodeksas numato padidintą atostogų normą tam tikroms darbuotojų grupėms: neįgaliesiems suteikiamos 30 darbo dienų atostogos, nepilnamečiams iki 18 metų — 30 darbo dienų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų (arba neįgalų vaiką iki 18 metų) — 35 darbo dienų, asmenims, pripažintiems netinkamais darbui su cheminiais, biologiniais ar fiziniais veiksniais, — specialios trukmės atostogos pagal Vyriausybės nutarimus. Atostogų trukmė skaičiuojama darbo dienomis, neįskaitant švenčių dienų. Jei atostogų metu patenka valstybinė šventė, atostogos automatiškai pratęsiamos viena diena, nebent su darbuotoju susitariama kitaip.

Kasmetinių atostogų grafiko sudarymas yra tiesioginė darbdavio pareiga. Grafikas turi būti parengtas iki einamųjų metų sausio 31 dienos ir suderintas su darbuotojų atstovais (profesine sąjunga ar darbo taryba, jei tokios yra). Sudarant grafiką privaloma atsižvelgti į darbuotojų pageidavimus — nors paskutinis žodis yra darbdavio, nepaisyti visų darbuotojo pageidavimų be pagrindo draudžiama. Prioritetinės grupės, kurių atostogų laiką ypač rekomenduojama derinti pagal jų pageidavimą: nėščios darbuotojos ir neseniai pagimdžiusios motinos, darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, darbuotojai, kurių sutuoktinis yra karinės tarnybos nariu. Grafiko keitimas galimas tik darbuotojo raštiniu sutikimu arba paties darbuotojo raštiniu prašymu. Vienpusis grafiko pakeitimas be darbuotojo sutikimo yra galimas tik išimtiniais atvejais (force majeure, kritiniai gamybiniai poreikiai) ir reikalauja raštiško pagrindimo. Apie atostogų pradžią darbuotojas turi būti informuotas raštu ne vėliau kaip prieš 14 dienų — tai yra minimalus įspėjimo terminas. Trumpesnis terminas be darbuotojo sutikimo laikomas DK pažeidimu.

Nors darbdavys turi teisę reguliuoti atostogų laiką pagal verslo poreikius, ši teisė nėra absoliuti. Darbdavys gali atsisakyti suteikti atostogas darbuotojo pageidaujamu laiku, jei tai objektyviai kenkia darbovietės veiklai — pavyzdžiui, didelio darbo krūvio periodu, svarbiems projektams užbaigti arba kito darbuotojo atostogų sutapimu toje pačioje pozicijoje. Tačiau yra trys absoliučios ribos: pirma, darbdavys negali atmesti visų darbuotojo atostogų prašymų per metus ir privalėti suteikti visas kasmetines atostogas per tą pačią dieną; antra, kiekvienas darbuotojas turi teisę bent į vieną nepertraukiamą atostogų periodą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų; trečia, nėščios darbuotojos ir darbuotojos, auginančios vaikus iki 3 metų, turi pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką. Praktikoje darbdaviai dažnai nustato „sustabdymo" laikotarpius (pvz., gruodžio mėnesio paskutines dvi savaites arba birželio mėnesio pirmą savaitę) — tokie apribojimai leistini tik jei jie iš anksto įtraukti į atostogų grafiką, su kuriuo darbuotojai buvo supažindinti.

Nors 2026 m. Darbo kodeksas nesukėlė revoliucinių kasmetinių atostogų normų pakeitimų, kelios svarbios naujovės tiesiogiai veikia atostogų valdymą. Pirmiausia — tėvystės ir motinystės atostogų pratęsimas pagal ES direktyvos 2019/1158 reikalavimus: abu tėvai dabar turi teisę į 2 neperduodamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius, o kompensacinis lygis pirmaisiais vaiko priežiūros mėnesiais padidintas iki 77,58% vidutinio atlyginimo. Antra svarbi naujovė — nuotolinio darbo atostogų apskaita: 2026 m. patikslintos taisyklės nustato, kad darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, atostogų metu privalo būti faktiškai atleidžiamas nuo bet kokių darbo pareigų; darbdavys negali reikalauti pasiekiamumo ar reaguoti į verslo pranešimus. Trečia — slaugos atostogos: DK dabar numato 5 darbo dienų per metus apmokamas priežiūros atostogas darbuotojams, slaugantiems šeimos narius ar artimus asmenis, sergančius rimta liga. Šios atostogos apmokamos iš Sodros lėšų ir neturi mažinti darbuotojo kasmetinių atostogų salto. Ketvirtoji naujovė — medicinos atostogų ir kasmetinių atostogų sąsaja: jei darbuotojas suserga kasmetinių atostogų metu, nuo ligos dienos prasideda nedarbingumas, o atostogų dienos, sutapusios su ligoniu, perkeliamos.

DK 127 straipsnis nustato aiškias taisykles nepanaudotoms atostogoms. Pagal jas atostogos gali kauptis ne ilgiau kaip 3 kalendorinius metus. Tai praktiškai reiškia, kad jei darbuotojas 2024 m. neatostoginėjo, tos atostogos galioja iki 2026 m. pabaigos. Po to teisė į jas išnyksta, išskyrus atvejus, kai kaupimuisi trukdė darbdavys. Svarbu suprasti, ką draudžia DK: negalima nepanaudotų atostogų pakeisti pinigine kompensacija kol darbo santykiai tęsiasi. Tai aiški norma, kurią kartais pažeidžia darbdaviai, siūlydami „išpirkti" atostogas — tokia praktika yra neteisėta ir darbuotojas gali jos nepriimti. Išimtis veikia tik nutraukiant darbo santykius: atleidžiant darbuotoją, visos nepanaudotos atostogų dienos privalo būti kompensuotos pinigais, skaičiuojant pagal vidutinį darbo užmokestį. Kompensacijos formulė: vidutinis darbo dienos uždarbis (skaičiuojamas iš paskutinių 3 mėnesių) × nepanaudotų atostogų dienų skaičius. Ši kompensacija mokama kartu su galutiniu atsiskaitymu atleidimo dieną. Darbdaviai, praleidžiantys šią išmoką arba ją sumažinantys, rizikuoja papildomais delspinigiais pagal DK 73 str.

Neapmokamos atostogos yra atskiras institutas nuo kasmetinių atostogų. Pagal DK 137 str. darbuotojas turi teisę prašyti neapmokamų atostogų iki 30 kalendorinių dienų per metus, tačiau joms reikia raštiško darbdavio sutikimo. Skirtingai nuo kasmetinių atostogų, darbdavys turi diskreciją atsisakyti suteikti neapmokamas atostogas be išsamaus pagrindimo — nors praktikoje tai derėtų daryti pagrįstai. Dažniausios neapmokamų atostogų priežastys: profesiniai mokymai ar studijos, šeimos narių ligos ar priežiūra, asmeniniai projektai, laikinas persikėlimas. Svarbi detalė — neapmokamų atostogų laikotarpis nevisiškai nutraukia darbo stažą: darbuotojas išlaiko teisę grįžti į tą pačią (arba lygiavertę) darbo vietą ir jo stažas darbovietėje neatimamas. Tačiau neapmokamų atostogų laikotarpis neįskaitomas skaičiuojant kasmetinių atostogų trukmę kitais metais. Kai kuriais atvejais teisė į neapmokamas atostogas yra imperatyvi — darbdavys negali jų atsisakyti: vienišiems tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų, sutuoktinio tarnybos komandiruotės atveju, invalidumo ar sunkios ligos atveju. Darbuotojas, gavęs atsisakymą jam priklausančiose imperatyviose situacijose, gali skųsti sprendimą VDI.

Audituodami darbo sutartis, dažniausiai randame šias su atostogomis susijusias klaidas: (1) Tik skaičius be tvarkos — sutartyje nurodyta „20 darbo dienų kasmetinės atostogos", bet nenumatyta, kaip jos derinamos, koks įspėjimo terminas, kaip vykdomas perskaičiavimas ne pilno etato atveju. Tai sukuria dviprasmybių ir ginčų riziką. (2) Nėra grafiko sudarymo nuostatos — sutartyje nepaminėta, kad grafikas sudaromas iki sausio 31 d., o grafiko keitimas galimas tik raštiniu darbuotojo sutikimu. (3) Neteisėta neapmokamų atostogų atsisakymo sąlyga — kai kuriose sutartyse esama formuluočių kaip „darbuotojas neturi teisės prašyti neapmokamų atostogų" arba „neapmokamos atostogos nesuteikiamos". Tokios sąlygos prieštarauja DK 137 str. ir yra niekinės, tačiau klaidina darbuotojus. (4) Piniginė kompensacija vietoj atostogų — sutartyje kartais nurodoma, kad darbdavys gali pasiūlyti piniginę kompensaciją vietoj atostogų suteikimo. Tai neteisėta, kol darbo santykiai tęsiasi — atostogos pirmiausia privalo būti suteikiamos natūra. (5) Per trumpas įspėjimo terminas — kai kuriose sutartyse nustatomas 3–5 dienų įspėjimas apie atostogų datą, kai DK minimalus standartas yra 14 dienų. Trumpesnis sutartyje nustatytas terminas prieštarauja imperatyviai normmai.

Darbo santykių pasibaigimas generuoja dvi atskiras atostogų susijusias išmokas. Pirma — kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ją privalo gauti kiekvienas darbuotojas, atleidžiamas su nepanaudotomis atostogomis. Skaičiavimas: vidutinis dienos darbo užmokestis × nepanaudotų atostogų dienų skaičius. Vidutinis dienos užmokestis skaičiuojamas pagal VDI metodiką — iš paskutinių 3 kalendorinių mėnesių bendro užmokesčio. Antra — situacija, kai darbuotojas turi padidintas atostogas (pvz., 25 d.d.) dėl specialios grupės: kompensacija skaičiuojama nuo visos teisėtos atostogų normos, ne tik standartinių 20 dienų. Dažna klaida — darbdaviai skaičiuoja tik „bazines" atostogas, sumažindami kompensaciją neįgaliesiems arba vienišiems tėvams. Dar viena subtilybė — atostogų suteikimas prieš atleidimą. Darbdavys gali pasiūlyti darbuotojui „atsidirbti" nepanaudotas atostogas prieš atleidimo datą, bet tik su darbuotojo sutikimu. Vienašalis atostogų suteikimas prieš atleidimą be darbuotojo sutikimo yra neteisėtas ir kompensacija vis tiek bus mokama. Visų išmokų neišmokėjimas atleidimo dieną generuoja delspinigius pagal DK 73 str. — 0,2% per dieną nuo nesumokėtos sumos.